Dizaino sparnai: kokį vaidmenį atlieka dizainas žiedinėje ekonomikoje ir skaitmenizacijoje?

Dizaino sparnai: kokį vaidmenį atlieka dizainas žiedinėje ekonomikoje ir skaitmenizacijoje?

  • 2022 liepos 11 d.

Birželio 9 d. „Kaunas 2022“ Vasaros scenoje Kauno senamiestyje vyko diskusija „Dizaino sparnai: kokį vaidmenį atlieka dizainas žiedinėje ekonomikoje ir skaitmenizacijoje?“, kuri tapo „Naujojo europinio bauhauzo“ (toliau – NEB) festivalio programos „Side events“ dalimi. Diskusijoje dalyvavo projekto „Dizaino sparnai“ vadovė Gabija Vanagė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas ir produkto dizaino studijos „Desdorp“ bendraįkurėjas Denis Orlenok. Diskusiją moderavo VDU Menų fakulteto docentė, architektūrologė, dizaino inovacijų programos „5X5® Kaunas” kuratorė Jūratė Tutlytė.

Diskusijoje buvo kalbama apie skaitmeninės ir žiedinės ekonomikos aspektus – jos principais grįstų dizaino sprendimų įgyvendinimą, jų kuriamą vertę ekonomikai, Europos žaliąjį kursą. Diskusijos dalyviai taip pat aptarė skaitmenizacijos, inovacijų, tvarumo, žiedinės ekonomikos sinergiją ir galią bei vykstančią transformaciją versle. Renginio metu dalyviai dalijosi patirtimi bei svarstė, ar dizaino sprendimai yra prieinamas Lietuvos įmonėms, ar jos linkusios diegti tvarius dizaino sprendimus bei kas suteikia dizainui sparnus?

Tvarumas, estetika ir įtraukumas dizaine

Diskusijos pradžioje Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega teigė, kad vienas didžiausių Europos Komisijos tikslų yra tvarumas. Dalyvis pabrėžė, kad labai svarbu, jog tvarumas ateitų ne iš valstybinių ar Europos institucijų nustatytų imperatyvų, tačiau tvarumo idėjos sklistų ir jis būtų įgyvendintas pačių kūrėjų ir gamintojų lygmenyje. Kalbėdamas apie naująjį europinį bauhauzą dalyvis teigė, kad jame itin svarbus estetinis dėmuo. Naujasis europinis bauhauzas apima tvarumą, estetiką ir įtraukumą. Tai – naujas judėjimas, kuriuo siekiama paskatinti kūrėjus, dizainerius ir architektus kurti ne tik remiantis žiedinės ekonomikos principais, tačiau taip pat „įvilkti“ savo kūrinius į visiems patrauklų ir estetišką rūbą. M. Vaščega teigė, kad šalia įvairiausių Europos Komisijos iniciatyvų susijusių su žiedine ekonomika, Naujasis europinis bauhauzas yra Europos žaliojo kurso ekonominė ašis.

Produkto dizaino studijos „Desdorp“ bendraįkurėjas Denis Orlenok pritarė išsakytai minčiai, kad dizainas yra ekonomikos variklis, o dizaino sričiai yra labai svarbūs žiedinės ekonomikos principai. „Kiekvieną kartą prieš pradedant projektuoti daiktą dizaineriai klausia, ar toks produktas yra reikalingas, ar jo reikia vartotojui, kokią problemą jis sprendžia, ar padaro procesus geresniais, patogesniais ar inovatyvesniais“ – teigė diskusijos dalyvis D. Orlenok. Dizainas yra glaudžiai susijęs tiek su vartotojo patirtimi, tiek su rinkodara, tvarumu, rūšiavimu, jis taip pat pasižymi holistiniu požiūriu, kuris apima daug skirtingų sudedamųjų dalių.

Žiedinės ekonomikos sprendimai – tiek mažoms, tiek didelėms įmonėms

Moderatorė J. Tutlytė dalinosi užsienio žiedinės ekonomikos atstovų pastebėjimais, kad Lietuvoje yra lengviau diegti žiedinės ekonomikos sprendimus, nes pramonė ir joje veikiančios įmonės, verslai yra sąlyginai jauni ir maži. Šiai minčiai pritarė D. Orlenok ir pasakojo, kad Lietuvoje yra labai sėkminga terpė mažaserijinei gamybai ir testavimui. Šių dviejų dalykų sintezė leidžia ištestuoti realų rinkos poreikį ir sukurti sėkmingą produktą. Produkto dizaino studijos „Desdorp“ bendraįkurėjas taip pat akcentavo dizainerio atsakomybę už kuriamus produktus, nes būtent dizaineris savo veiksmais gali suteikti sėkmingą patirtį vartotojui, tačiau taip pat gali prisidėti prie taršos.

Toliau renginyje projekto „Dizaino sparnai“ vadovė Gabija Vanagė pasakojo apie Lietuvos kultūros tarybos įgyvendinamą projektą. „Dizaino sparnai“ - projektas, kuris – ne tik įdomus ir svarbus Lietuvai, tačiau ir daugialypis: jungiantis smulkųjį verslą, dizainerius ir dizaino ekspertus-mentorius. Bendradarbiaudami projekto metu jie kartu kurs ir diegs dizaino sprendimus grįstus skaitmenizacijos ir žiedinės ekonomikos principais. G. Vanagė įsitikinusi, kad projektas gali padėti spręsti smulkaus verslo problemas, kurios yra susiję su dizaino kompetencijų ir kūrybingų sprendimų trūkumu įmonėse. Projektas „Dizaino sparnai“ siūlo mažoms, labai mažoms ir vidutinėms įmonėms bendradarbiavimą su pradedančiaisiais dizaineriais, kurių pagalba šių įmonių veikla taptų efektyvesnė – jie galėtų gaminti inovatyvius produktus, taptų konkurencingesni ir prisidėtų prie Europos žaliojo kurso.

Projekto vadovė G. Vanagė tiki, kad dizainas yra visų pokyčių priekyje, tad įmonėms, kurios jų siekia, būtinas kūrybingumas ir kūrybingi žmonės, kurių didelė dalis yra susitelkusi dizaino srityje. Kalbėdama apie projekto „Dizaino sparnai“ svarbą G. Vanagė pabrėžia, kad pradedantiesiems dizaineriams šis projektas – tai unikali galimybė įgyti darbinės patirties kuriant dizaino produktus ir paslaugas įmonėse. Projekte dalyvaujantys dizaineriai turės išskirtines galimybes mokytis iš patyrusių dizaino ekspertų-mentorių, kurie konsultuos ne tik dizaino sprendimus kursiančius dizainerius, bet ir įmones viso projekto įgyvendinimo metu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dizaineriai gaus tikslines stipendijas iš projekto „Dizaino sparnai“ lėšų, taigi, įmonės nepatirs finansinės naštos, susijusios su dizaino sprendimus įgyvendinančio darbuotojo atlygiu.

Švietimo apie tvarumą ir žiedinę ekomomiką svarba

Diskusijose toliau buvo kalbama apie švietimo svarbą supažindinant šalies gyventojus ir įmones su tvarumo ir žiedinės ekonomikos principais. Socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas Giedrius Bučas dalinosi patirtimi ir teigė, kad jo komandos misija – aktyviai bendrauti su visuomene ir ją šviesti apie tvarumą ir žiedinę ekonomiką nuo mažų dienų. G. Bučas pasakojo apie savo įkurtas atviras dirbtuves, į kurias žmonės yra kviečiami ateiti dirbti, taisyti daiktus, prikelti juos antram gyvenimui, remontuoti, kažką pagaminti. Dirbtuvėse ypatingai yra laukiamos šeimos su vaikais, nes suteikiama galimybė pasitelkus įrankius kurti savo rankomis, o tokios patirtys skatina vaikų kūrybiškumą. Diskusijos dalyvis tiki, kad vidinis poreikis, o ne tik sąmoningumas gali padėti kurti tvarius produktus. „Ankstyvas švietimas sąlygoja, kad užaugęs vaikas tvarumą ir žiedinę ekonomiką suprastų lygiai taip pat, kaip kad reikiamybę kiekvieną dieną dantis išsivalyti“ – teigia G. Bučas.

Plėtodamas tvarumo ir žiedinės ekonomikos svarbą, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega samprotavo, kad jeigu viską darytume tvariau ir įgyvendintume žaliąjį kursą skirtingose srityse, tuomet visa ekonomika galėtų transformuotis ir tapti žiedine. M. Vaščega minėjo vieną naujausių Europos Komisijos numatytų žiedinės ekonomikos principų, tai – ekodizaino direktyvos išplėtimas. Ši direktyva numato su energija susijusių gaminių ir padangų ekologinio projektavimo ir ženklinimo reikalavimų žiediškumo aspektus ir reikalavimus, tokius kaip medžiagų efektyvumas, ypač dėl perdirbto turinio, žaliavų, pataisomumo ir ilgaamžiškumo aspektais.

Švietimo apie tvarumą ir žiedinę ekonomiką svarba yra neatsiejama ir nuo kuriamų dizaino sprendimų. Projekto „Dizaino sparnai“ vadovė Gabija Vanagė kalbėjo, kad dizaino srityje svarbu suprasti žiedinės ekonomikos ciklą. Šis ciklas apima ne tik gamybą, tačiau visą gaminio ciklą – surinkimą, perdirbimą, pakartotinį parengimą vartojimui. Diskusijos dalyvis D. Orlenok pritarė šiai minčiai bei žiediškumo ciklo sampratą aiškino „3R“ (angl. reduce, reuse, recycle) rinkodaros principu. Šis rinkodaros modelis nusako, kad reikalinga sumažinti, dar kartą panaudoti, o tik tada perdirbti (jei panaudoti dar kartą nepavyksta).

Tvarus dizainas – tvariai ateičiai

Diskusijoje buvo aptariami tvaraus vartojimo aspektai, tvarių produktų bei paslaugų paklausos ir pasiūlos santykis ir jau šiandien prieinami tvarūs dizaino sprendimai Lietuvos ir užsienio rinkoje. D. Orlenok yra įsitikinęs, kad siekiant tvarumo yra svarbus „mažiau, bet geriau“ (angl. less but better) principas, kuris skatina rinktis mažiau, bet kokybiškesnius produktus ar gaminius. Kitas diskusijos dalyvis G. Bučas pritarė šiai idėjai ir retoriškai klausė žiūrovų – ar geriau turėti porcelianinius indus, ar vienkartinius? M. Vaščega, kalbėdamas apie produktų ir gaminių, grįstų skaitmenizacijos ir žiedinės ekonomikos principais prieinamumą, teigė, kad šiandien tvarūs produktai ir paslaugos yra sąlyginai brangūs, nes jie – nišiniai. Vis dėlto, diskusijos dalyvis tiki, kad ateityje tvarūs gaminiai gali tapti pigesni dėl masto ekonomikos pasikeitus paklausos ir pasiūlos santykiui.

Diskusijos pabaigoje projekto „Dizaino sparnai“ vadovė Gabija Vanagė samprotavo, kad Lietuvoje turime daug potencialo – kūrybingus, žingeidžius ir užsispyrusius žmones, kurie imasi iniciatyvų ir diegia pokyčius. Vadovė tiki, kad jos ir komandos įgyvendinamo projekto „Dizaino sparnai“ pagalba bus sukurta ar pagerinta bent 30 tvarių dizaino sprendimų, sukurti nauji skaitmeniniais, inovacijų ir žiedinės ekonomikos principais grįsti produktai bei procesai, kuriuos bus galima visiems pristatyti kitą vasarą.

Apibendrinant diskusiją „Dizaino sparnai: kokį vaidmenį atlieka dizainas žiedinėje ekonomikoje ir skaitmenizacijoje?“ galima teigti, kad žiedinė ekonomika, tvarumas ir inovacijos dizaino srityje yra visos Europos žaliojo kurso kryptis. Dalyviai vieningai sutarė, kad dizainas kuria vertę ekonomikai per įmonėse diegiamus ir praktiškai taikomus skaitmeninius, inovatyvius ir žiedine ekonomika grįstus sprendimus. Renginio dalyviai tiki, kad ateityje skaitmenizacijos, inovacijų, tvarumo, žiedinės ekonomikos sinergija ir procesų sintezė parodys tikrąją savo galią ir paspartins transformaciją versle.

Renginį organizavo Lietuvos kultūros taryba, kuri iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. įgyvendina projektą „Dizaino sparnai“. Tai nefinansinės paramos projektas, jungiantis talentus, žinias ir patirtį kurti pasaulyje konkurencingus skaitmeniniais, inovacijų ir žiedinės ekonomikos principais grįstus ateities dizaino produktus ir paslaugas. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, skirtas finansavimas – 788 551 Eur.

Tekstą parengė Lina Kukytė

Vytenio Budrio nuotr.

Diskusijos video įrašas

 

2022 rugsėjo 19 d.

Pagrindinis projekto „Dizaino sparnai“ tikslas – skatinti labai mažas, mažas ar vidutines įmones kurti ir diegti naujus dizaino spre...

2022 rugsėjo 15 d.

Kiek kainuoja laisvė kurti tai, kas prie širdies? Ar visada galėsiu iš to pragyventi, kas pirks mano kūrybą? Šie ir dar daugiau k...

2022 rugpjūčio 30 d.

Jau šį penktadienį, rugsėjo 2 d. projektas „Dizaino sparnai" keliauja į Birštoną, diskusijų festivalį „Būtent!". V...