Projekto „Dizaino sparnai“ konsultantė Audronė Drungilaitė – puikiai pažįstama Lietuvos ir Europos dizaino kontekste. Audronė vadovauja Dizaino inovacijų centrui prie Vilniaus dailės akademijos, taip pat yra Lietuvos dizaino tarybos narė. Kiek anksčiau, 2014 - 2019 m., ji vadovavo Lietuvos dizaino forumui – nevyriausybinei dizaino populiarinimo organizacijai, nuo 2006 metų organizuojančiai didžiausią Baltijos šalyse dizaino festivalį „Dizaino savaitė“. A. Drungilaitė 2017 - 2020 m. priklausė Europos dizaino asociacijų biuro (BEDA) valdybai, o 2019 - 20021 m. užėmė kūrybos vadovės pareigas dizaino įmonėje „EMKO“, padedančioje kurti ir komercializuoti jaunųjų dizainerių darbus iš viso pasaulio.

Pandemijos paakintas projektas, turintis erdvės augimui

Apie verslo atstovus ir dizainerius apjungiančius projektus A. Drungilaitei buvo tekę girdėti iš kolegų Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pirmieji bandymai organizuoti panašų projektą Lietuvoje buvo 2019-2021 m., Audronei pirmininkaujant Lietuvos dizaino tarybai – dizaino srities žinovų grupei, kuri veikia kaip patariamasis balsas Kultūros ministerijai, Ekonomikos ir Inovacijų ministerijoms. Tuo metu buvo svarstoma galimybė praplėsti „Verslios Lietuvos“ įgyvendintą programą „Sparnai“, kviečiant prisijungti pradedančiuosius dizainerius, tačiau taip ir neatsirado reikiamų resursų.

Prasidėjusi pandemija pareikalavo kitaip pažvelgti į situaciją ir permąstyti pagalbą kūrybiniam sektoriui. „Kilus pandemijai, daug studijas baigusių pradedančiųjų dizainerių ieškojo darbo, tačiau įmonės gyveno nežinioje ir vangiai kūrė naujas darbo vietas. Tuo metu buvau pakviesta į Kultūros ministerijos darbo grupę, kuri buvo atsakinga už tam tikrų naujų finansinių paramos priemonių kūrimą“, – „Dizaino sparnų“ pradžią prisimena Audronė. Darbo grupei pristačius idėją sukurti mentorystės programą dizaineriams, į kurią būtų įtraukiami ir verslo atstovai, buvo apsispręsta dėl tolesnės krypties. Taip A. Drungilaitė įsitraukė į įvairių su „Dizaino sparnų“ priemone susijusių aprašų rengimą, o vėliau ir projekto įgyvendinimą.

„Projektas yra pilotinis, tačiau tikiu, kad su kiekvienu panašiu projektu ar finansavimo priemone išmokstame šį tą naujo“, – sako Audronė. Jos teigimu, nors projekto „Dizaino sparnai“ ambicijos yra nemažos, tikimasi tvaraus ir ilgalaikio projekto, kuris kažkada galėtų peraugti į platesnio spektro projektą, įtraukiant ne tik daugiau įmonių, bet ir kitų disciplinų – literatūros, fotografijos, IT ir kitų kompetencijų turinčių pradedančiųjų profesionalų.

Dizaino svarba, kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus, yra ne kartą įrodyta. „Tokie produktai kaip švedų kompanijos „Hovding“ išsipučiantis dviratininko šalmas ar lietuvių įmonės „EMKO“ bendradarbiavimas su dizaineriais iš Europos gali būti įvardijami kaip sėkmės istorijos, nes dizainerių turimos kompetencijos padeda pakelti tokius paprastus produktus kaip šalmas ar baldas į kitą lygį“, - dizaino nauda verslui neabejoja Audronė.

Dizaino sritis patiria iššūkių visoje Europoje

Kelerius metus buvusi Europos dizaino asociacijų biuro (BEDA) valdybos narė, Audronė ne iš nuogirdų žino apie dizaino ekosistemas kitose šalyse. Jos teigimu, visos šalys susiduria su tam tikrais sunkumais, tiesiog skiriasi jų mastas. Net ilgametes dizaino tradicijas puoselėjanti Švedija dešimtmečius neišsprendžia tų pačių klausimų – dizaino poveikio matavimo, dizaino politikos, finansavimo. Nors žodis „dizainas“ tampa vis madingesnis Lietuvoje: formuojasi tradicijos, dizaino prekiniai ženklai eksportuoja vis daugiau, dizaino krypties studijos – populiarios, tačiau pats sektorius vis dar lieka ganėtinai mažu. „Dizaino lauke veikiantys profesionalai tikrai puikiai pažįsta vienas kitą. Tai kartais kelia sunkumų, kai reikia suburti ekspertines grupes. Valstybės dėmesys po truputį auga, atsiranda vis daugiau dizaino finansavimo priemonių, tačiau labai trūksta veiklų tęstinumo“, – pasakoja A. Drungilaitė.

Projekto nauda – visiems jo dalyviams

Tokio pobūdžio, kaip „Dizaino sparnai“, projektai yra svarbūs, nes jų pagalba investuojama į itin pažeidžiamus pradedančiuosius profesionalus. Pirmieji metai, baigus dizaino studijas, yra reikšmingi jaunojo kūrėjo ateičiai, nes nerandant darbo pagal išsilavinimą dažnai nusiviliama, be to sunku konkuruoti su patirtį turinčiais profesionalais. Todėl, deja, neretai pasukama paprastesniu keliu ir studijų metais įgytos žinios tampa nebeaktualios. „Jau dabar matau, kaip projekto rėmuose mezgasi nuoširdi draugystė tarp dizainerių ir mentorių, jie buriasi į komandas su įmonių darbuotojais vardan bendro tikslo. Tikiu, kad didelė dalis projekte dalyvaujančių dizainerių nemes šios profesijos, o mažos ir vidutinės projekte dalyvaujančios įmonės nebetikės mitu, kad dizaino sprendimų diegimas yra sudėtingas ir tik didelės įmonės gali sau tai leisti“, – pasakoja A. Drungilaitė.

A. Drungilaitės nuomone, didžiausia projekto vertė jaunam žmogui ir esminis skirtumas, tarp dalyvavimo šiame projekte ir praktikos studijų metu, yra mentorių pagalba. Patirtį turintys dizaino srities profesionalai lydi pradedantį dizainerį visame projekto kelyje, atstovauja dizainerio interesus įmonėse ir, savo ruožtu, moko pradedantį dizainerį darbo kultūros. Dažniausiai studijuojant praktika trunka kelis mėnesius, ne visuomet yra pakankamai laiko apmokyti praktikantą, o projekto rėmuose visi dizaineriai dalyvavo tvarumo, inovacijų kūrimo, rinkodaros, įmonių procesų ir intelektinės apsaugos mokymuose.

Audronė sako ir pati nemažai kasdien išmokstanti iš šio projekto, o svarbiausia, jog šis projektas yra puikus precedentas, kuris padėjo sutelkti valstybinių institucijų dėmesį į dizainą ir tai jau yra didelis laimėjimas. Be abejonės, pagrindinis tikslas yra supažindinti įmones su dizaino procesais ir sukurti tvarius, komercinį potencialą turinčius, produktus ir paslaugas.