Rugpjūčio 29 d. vykusioje nefinansinės paramos projekto „Dizaino sparnai“ diskusijoje dalyviai sutarė: dizainas – ne tik logotipas ar gražios spalvos. Jis gali padėti verslui augti, o socialinėms iniciatyvoms – pasiekti sunkiai prieinamas auditorijas.

Diskusijoje dalyvavo mados dizaineris Artur Ostrowski, „Gerų minčių ūkio“ įkūrėjas Mantas Svidras, nevyriausybinės organizacijos (NVO) „Įvairovės edukacijos namai“ direktorė Lina Januškevičiūtė bei tyrimų ir dizaino agentūros „The Critical“ partneris Algirdas Orantas. Pokalbį moderavo DELFI kultūros rubrikos redaktorė Jūratė Žuolytė.

Dizaineris – per vidurį tarp produkto ir žmogaus

Pasak Algirdo Oranto, kiekvienoje bendruomenėje yra vienodas kiekis žmonių, kuriems rūpi panašūs dalykai. Skirtumas tik, kokius įrankius tos bendruomenės nariai turi problemų sprendimui. Dizaineriai gali pritaikyti savo profesiją šioje srityje ir spręsti tas problemas, kurdami dizainą. „Dizaineris tampa tarpininku tarp produkto, paslaugos ir žmogaus – jis padeda suprasti vartotoją, kurti patirtį ir kartu spręsti socialinius klausimus“, – teigė jis.

NVO atstovė Lina Januškevičiūtė akcentavo, kad socialinėje veikloje dizainas tampa būtina priemone norint pasiekti auditorijas, kurios dažnai yra sunkiai pasiekiamos. „Mūsų organizacija jau daro socialinį poveikį, tačiau kyla klausimas – kaip pasiekti tuos žmones, kurie norime, kad mus išgirstų? Čia į pagalbą ateina dizainas ir jis leidžia mūsų žinutę padaryti patrauklią ir suprantamą“, – sakė ji.

Verslui – emocija ir išskirtinumas

„Gerų minčių ūkio“ įkūrėjas Mantas Svidras pabrėžė, kad dizainas versle yra ne tik estetika, bet ir emocija. „Mano tikslas visada buvo dalintis produktais, kurie suteikia žmonėms geras emocijas. O emocija yra psichologinės sveikatos pagrindas. Dizainas padeda šią emociją perteikti“, – kalbėjo jis. Mados dizaineris Artur Ostrowski pridūrė, kad kokybiškas dizainas glaudžiai siejasi ir su tvarumu: „Kokybiški rūbai iš gerų audinių tarnauja ilgai – tai irgi yra tvarumas. Dizainas leidžia tokią idėją iškelti į pirmą planą.“

L. Januškevičiūtės manymu, svarbu kad dizaineris ir NVO sutaptų tiek emociškai, tiek ir domėtųsi tomis pačiomis temomis, kitaip tariant, kad dizaineris bent kažkiek išmanytų sritį, tuo pačiu ir NVO poreikius. Ji atkreipė dėmesį į džiaugsmą, kurį suteikia bendras kūrybos procesas: „Labiausiai tai aš noriu džiaugtis tuo visu rezultatu, nes nuėjom didelį kelią, nuo ten kur pradėjome ir kur esame dabar, tad norisi rodyti pasauliui. Norim imt ir naudot“, – sakė ji.

Kada kviesti dizainerį?

Diskusijos metu aptarta, kada verslas ar organizacija turėtų įtraukti dizainerį į procesą. A. Orantas pabrėžė, kad viskas priklauso nuo užsakovo sąmoningumo: „Tie, kurie jau nudegė nekviesdami dizainerio, kitą kartą kreipiasi pačioje pradžioje. Reikia išmokti dirbti su dizaineriu, žinoti, kad jo reikia ir kada jį pasikviesti“. Rezultatų vertinimas, pasak dalyvių, gali būti įvairus: NVO veikloje – auditorijų įsitraukimas socialiniuose tinkluose ar sėkmingas dalyvavimas renginiuose. Verslui – augantys pardavimai ir prekės ženklo išskirtinumas. Plačiąja prasme – sukurtas socialinis poveikis. „Verslas žiūri į pelną, NVO – į socialinį poveikį, bet abiem atvejais dizainas yra jungiantis elementas“, – pabrėžė A. Orantas.

Lietuvoje požiūris į dizainą dar bręsta

Diskusijos dalyviai sutiko, kad Lietuvoje dizainas vis dar dažnai suprantamas pernelyg siaurai. „Dažnai dizainas įsivaizduojamas tik kaip logotipas ar šriftas, bet šis projektas praplėtė akiratį. Pamatai, kiek daug galima pasiekti pasitelkus dizainą“, – sakė L. Januškevičiūtė. A. Orantas priminė, kad dizainas glaudžiai susijęs su visuomenės ekonomine raida: „Pietų Korėjos dizainas išsivystė kartu su ekonomine gerove. Lietuvoje per 30 metų dizainas pakito milžiniškai, bet progresui spartinti būtinas švietimo, verslo ir valstybės bendradarbiavimas“.

Diskusijos pabaigoje nuskambėjo vieninga mintis: dizainas leidžia verslui išsiskirti, o socialinėms iniciatyvoms – pasiekti žmones ir kurti pokytį. „Gerą dizainą reikia dauginti“, – reziumavo A. Orantas.