Kovo 21d. projektas „Dizaino sparnai“ organizavo diskusiją „Kaip dizainas gali sukurti socialinį poveikį? Galimybės verslui ir visuomenei“. Diskusijoje dalyvavo Viktorija Bražiūnaitė (Lietuvos socialinio verslo asociacijos (LISVA) vadovė), doc. Deividas Juozulynas (Agentūros „The Critical“ klientų patirties strategas, paslaugų dizaino ir dizainu grįsto mąstymo ekspertas), Deimantė Zutelienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėja. Diskusiją moderavo Audronė Drungilaitė, Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorė.

Diskusijos pradžioje A. Drungilaitė paminėjo, kad dizainas, verslas ir jauni žmonės gali sukurti sinergiją, kurios kartais net nesitikime. Projektas „Dizaino sparnai“ įgauna pagreitį, bet norėtųsi lipti vienu laipteliu aukščiau ir sukurt daugiau. Dizaino įtakos socialiniam poveikiui tema nėra labai populiari, o dizainas vis dar traktuojamas kaip dekoro įrankis. Tačiau socialinio dizaino iniciatyvos yra pajėgios spręsti tokias problemas kaip regėjimo, klausos, judumo, finansinės nelygybės ir nemažai kitų.

LISVA vadovė Viktorija Bražiūnaitė diskusiją pasiūlė pradėti apsibrėžiant terminus ir akcentavo, jog socialinis verslas – tai verslas, kurio pagrindinis tikslas yra kurti pozityvius pokyčius visuomenėje ir mus supančioje aplinkoje, o didžiąją dalį gauto pelno socialinio verslo įmonės reinvestuoja į savo misiją. „Tai verslas, kuris teikia pirmenybę planetai, žmonėms, mus supančiai aplinkai“, – pagrindinį socialinio verslo tikslą paaiškino V. Bražiūnaitė. Socialinės įmonės – tai taip pat socialinis verslas, orientuotas į pažeidžiamų grupių integraciją į darbo rinką. Trečia kategorija, pasak jos, tradiciniai verslai, kurių pagrindinis tikslas yra pelnas ir savo veikloje tokios įmonės yra įdiegusios socialinės atsakomybės principus.

D. Juozulyno teigimu, į dizainą agentūroje „The Critical“ žiūrima labai kompleksiškai ir pasiūlė prisiminti „dizaino kopėčių“ teoriją, teigiančią, kad įmonės, netaikančios dizaino ir nematančios tame vertės yra ant žemiausios kopėčių pakopos. Antra pakopa – kai įmonės supranta dizainą kaip estetiką. Tai plačiausiai paplitusi nuomonė apie dizainą. „Šiame lygyje mes galime pradėti kalbėti apie, tarkime, vizualinį identitetą ir galime konstatuoti, jog vienas ar kitas sprendimas gali padaryti poveikį, labiau atkreipti dėmesį, labiau išreikšti prekės ženklą ir per tai komunikuoti savo žinutę“, – pasakojo D. Juozulynas. Jis taip pat pabrėžė, jog į dizainą visada verta žiūrėti kompleksiškai, o ypač tai aktualu socialiniam verslui. Socialiniame versle ypač svarbi yra žinutė, misija bei vizija ir tai yra pagrindinis orientyras, o ne pelnas. Be to, socialiniame versle, pasitelkus dizainą, taip pat galima projektuoti procesą ir kurti santykį su vartotoju. „Taigi, vienas iš dizaino tikslų – sukurti malonią patirtį, kad toji, į socialinį verslą orientuota, paslauga būtų patraukli“, – sakė pašnekovas. Dar aukštesnė pakopa „dizaino kopėčiose“ yra, kai dizainas traktuojamas kaip procesas ir ieškoma būdų kaip kurti procesą. Tai gali būti susiję su fiziniu objektu, bet galime kalbėti ir apie neapčiuopiamus dalykus, kaip pavyzdžiui paslauga ir kaip ji yra suprojektuota, koks yra pirminis kontakto taškas, kaip vyksta naudojimasis šia paslauga ir santykio plėtojimas ir kaip galiausiai žmogus tampa lojalus tam prekės ženklui. Taigi, ir socialiniame versle galima projektuoti procesą ir kurti santykį su vartotoju. Dizainą taip pat galime vertinti ir kaip strategiją, kuomet mes žiūrime kompleksiškai ir priimame dizainu grįstus sprendimus

Kultūros ministro patarėjos D. Zutelienės teigimu, projektas „Dizaino sparnai“ savo mažoje apimtyje atskleidžia kultūros ir kultūros industrijų poveikį. Pirmiausiai, tai ekonominis poveikis, nes sukuriama pridėtinė vertė verslui, o taip pat mąstymo pokytis, nes projekte sprendžiama, kaip galima panaudoti, pavyzdžiui, žiedinės ekonomikos principus. Ji taip pat pateikė statistinius duomenis, pagrindžiančius tai, jog dizainas yra atviresnė jaunimo įsidarbinimui sritis: 18,3 proc. Lietuvos  jaunimo dirba kultūros ir kūrybinėse industrijose, kai kituose sektoriuose – 14 proc. „Matome kūrybinės ekonomikos augimą ir jos potencialą ir tai, kad ji suteikia lankstesnes darbo sąlygas, galimybę labiau derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus“, – pabrėžė kultūros ministro patarėja. „Deja, kaip valstybė ir visuomenė vis dar esame kopėčių apačioje, žinant, kokį poveikį iš tiesų gali sukurti dizainas“, – kalbėjo pašnekovė. Pasak jos, dizainas gali daryti poveikį miestų regeneracijai, statybų sprendimams, transporto kamščiams, taip pat poveikį didžiosioms socialinėms problemoms. „Toks yra galimas dizaino poveikis, kurio ambasadoriais turime būti“, – pabrėžė D. Zutelienė. Kalbėdama, kaip valstybė gali paskatinti socialinio poveikio projektus, D. Zutelienė minėjo akseleravimą ir tai, jog planuojama akseleruoti kūrybines industrijas ir įmones. Pašnekovė taip pat plačiau papasakojo apie neseniai startavusį „Socialinį receptą“ – projektą, skirtą socialinėms problemoms spręsti. Jo aktualumą, D. Zutelienės teigimu, pagrindžia ir ką tik pasirodęs laimingiausių pasaulio šalių reitingas, kuriame Lietuvos jaunimas užima pirmąją vietą, o senjorai – tik 44-ąją. „Mūsų senjorai patiria atskirtį ir emocines problemas, kurias bus bandoma spręsti „Socialiniu receptu“. Tai bendras Kultūros ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos projektas, kuriuo kultūros įstaigos atveriamos senjorams, ir jie gali naudotis visomis jų paslaugomis, lankytis teatruose, įvairiuose kursuose. Tokie projektai ir parodo socialinį poveikį ir galimybę spręsti įvairias socialines problemas“, – pasakojo D. Zutelienė.

O kokia yra socialinių verslų kasdienybė, ar jie naudojasi dizainu, o gal dizaino sprendimai yra prabanga? Atsakydama į šį klausimą V. Bražiūnaitė pripažino, kad socialinio verslo bendrovėse vizualinei komunikacijai, procesų dizainui neretai pritrūksta laiko ir resursų, o tai tikrai silpnina tiek socialinio verslo žinutę, tiek jo istoriją. Kuriant poveikį, labai svarbu yra tinkamas apipavidalinimas, deja socialiniuose versluose neretai tai tikrai yra silpnoji grandis. Tačiau akivaizdu, kad dizainas kartu su motyvuotomis socialinio verslo įmonėmis gali sukurti reikšmingą pokytį, neabejojo diskusijos dalyvė. Pratęsdamas šią mintį, D. Juozulynas pažymėjo, kad dizainerio įtraukimas gerokai optimizuoja įmonės veiklą. „Dizainas pirmiausia yra nukreiptas į empatiją, vartotojo pažinimą. Kai kurios įmonės net neidentifikuoja, kokia stipri kompetencija yra pamatyti savo paslaugas vartotojo akimis. Stebint socialinius verslus, neretai susidaro vaizdas, kad juose procesai nėra suvaldyti, o yra tiesiog lūkesčiai, kad taip turi įvykti“, – kalbėjo paslaugų dizaino ekspertas.

Pasak V. Bražiūnaitės, socialiniai verslai, nepaisant jų misijos, konkuruoja rinkoje su tradiciniais verslais ir turi pirmiausia išmokti parduoti savo paslaugas ar prekes. Todėl aiškus dizainas ir žinutė čia yra labai svarbūs.

Diskusiją moderavusi A. Drungilaitė domėjosi, kaip matuojamas socialinis poveikis ir ar iš viso galime jį pamatuoti. Atsakydama į šį klausimą, D. Zutelienė teigė, kad tiksliausiai būtų  kalbėti ekonominiais terminais, tokiais kaip sukurtos darbo vietos, eksportuojamų paslaugų apyvarta ir kt. Pasak jos, socialinės įtakos matavimo metodologijos mūsų šalyje nėra, tačiau Kultūros ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslų tarybą, prašydama tokią sukurti. Tikimasi, kad šia metodologija galės naudotis tiek politikos formuotojai, tiek įstaigos, dirbančios šiame lauke. V. Bražiūnaitė pastebėjo, jog galima užfiksuoti, kiek senjorų apsilankė, pavyzdžiui, keramikos užsiėmimuose, tačiau kaip pamatuoti laimę, kai žmogus tą minutę pasijautė laimingu? „Socialinį verslą nuo tradicinio skiria ne tik pelno reinvestavimas į misiją, bet ir tai, jog socialinis verslas matuoja savo kuriamą poveikį. Nepakanka pasakyti, kokia yra misija, dabar tai vadinama „social washing“, dabar tai reikia parodyti ir skaičiais savo poveikio ataskaitoje“, – kalbėjo LISVA vadovė. Pasak jos, užsienio šalyse, kur socialiniai verslai klesti, socialinio verslo įmonių internetinėse svetainėse pateikiamos ne tik finansinės, bet ir poveikio ataskaitos, pagrindžiančios misiją. „Asociacijoje esame sukaupę gerąsias praktikas ir pavyzdžius, kaip matuojamas poveikis žaliosios ekonomikos srityje. Kartais užtenka pasižiūrėti, kokia užsienio šalių praktika ir kai ką perimti, tai palaiko ir Europos Komisija, kad investicijos nebūtų švaistomos ir nekurti to, kas jau yra sukurta, nes esmė yra spręsti iššūkius, kurie labai radikalūs“, – apie galimybę naudotis jau sukurtais resursais kalbėjo V. Bražiūnaitė.

Moderatorei pasidomėjus, kodėl mūsų šalyje vis dar stinga socialinio verslo iniciatyvų, pašnekovai įvardino keletą priežasčių. Pasak D. Juozulyno, užsiimant socialiniu verslu reikalinga labai stipri motyvacija, nes įeinama į rinką ir reikia, kad verslas būtų tvarus ir pats save išlaikytų. Todėl pirmyn turi vesti motyvacija, nes iššūkių tikrai netrūksta. Kita priežastis, anot pašnekovo, edukacijos stoka. Visuomenei ir įmonėms vis dar trūksta informacijos apie socialinį verslą. Dar viena priežastis, pasak V. Bražiūnaitės, yra tai, kad Lietuvoje teisiškai nėra apibrėžta, kas yra socialinis verslas, todėl sąvokos interpretacijų netrūksta.

Vilčių, kad kuriant socialinį poveikį bus išnaudotas dizaino potencialas, teikia jaunoji karta. D. Juozulynas įvardino besikeičiančias tendencijas, jog pradedantieji dizaineriai nori kurti  kažką prasmingo ir daryti poveikį. Pavyzdžiui, daug dėmesio pastaruoju metu studentai, atlikdami projektus, skiria psichologinei sveikatai ir sprendžia, kaip dizainas galėtų padėti tokias problemas patiriantiems žmonėms. Viena iš dizaino krypčių yra problema grįstas kelias ir kaip ją išspręsti dizaino pagalba. Žinoma, jei problema yra kompleksinė reikės ir kompleksinės komandos, nepakaks vien dizaino.

„Prasmės kūrimas ne visada susiveda į pinigus, o visuomenės branda neatsiranda staiga. Tačiau augant verslams, didėja ir supratimas apie socialinį verslą, supančią bendruomenę ir apie tai, jog laimingi esame tiek, kiek laimingi yra šalia esantys žmonės“, – pabrėžė D. Zutelienė.