Kūrybinė laisvė: jos kaina ir iššūkiai

Kūrybinė laisvė: jos kaina ir iššūkiai

  • 2022 rugsėjo 15 d.

Kiek kainuoja laisvė kurti tai, kas prie širdies? Ar visada galėsiu iš to pragyventi, kas pirks mano kūrybą? Šie ir dar daugiau klausimų kyla savarankišką kelią pradedantiems jauniesiems dizaineriams, svarstantiems, kokią ateitį – laisvai samdomo specialisto ar agentūros darbuotojo – rinktis. Savo patirtimi ir įžvalgomis festivalio „Būtent“ metu, š.m. rugsėjo 02 d., Birštone, dalinosi projekto „Dizaino sparnai“ mentoriai Lukas Ruškys, Denis Orlenok, Martynas Birškys ir įmonės „Emko“ įkūrėja Erika Mikulskienė. Diskusiją moderavo Audronė Drungilaitė, Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorė.

Praktika, lydima disciplinos

Savarankiško darbo pradžia jaunam dizaineriui nėra paprasta. Prisiminęs kaip atrodė pirmieji jo, kaip dizainerio metai, Lukas Ruškys, vaizdingai lygino savo ankstyvąją patirtį su blaškymusi tamsoje, nežinia ir iliuzijomis, dūžtančiomis į realybę. „Todėl esu dėkingas tiems dešimčiai metų praleistų įvairiose agentūrose, nes tai yra disciplina“, – su festivalio „Būtent“ dalyviais savo patirtimi dalinosi projekto „Dizaino sparnai“ mentorius. Dažnai, tik baigus mokslus ir pradėjus dirbti savarankiškai, yra nesuprantami tam tikri disciplinos dalykai, o agentūra, pasak L. Ruškio, įskiepija principus, kaip bendrauti tarpusavyje, tiek su klientais.

Erika Mikulskienė atskleidė, kodėl jos vadovaujamai įmonei, užsiimančiai baldų ir interjero aksesuarų gamyba, patinka dirbti su laisvai samdomais dizaineriais. Tokie kūrėjai, anot diskusijos dalyvės, atsineša įvairias patirtis iš kitų įmonių, jie jau turi praktikos, todėl yra žymiai paprasčiau baldą ar šviestuvą padaryti veikiančiu. Juo labiau, jog visi sukurti įmonės baldai turi būti sertifikuoti, tvirti, estetiški, supakuojami ir išsiunčiami, o dizaineris turi į tai atsižvelgti, dirbdamas drauge su komanda. Savo ruožtu, pažymėjo verslininkė, labai sudėtinga bendradarbiauti su kūrėjais, neturinčiais pakankamai patirties ir nesuprantančiais, kad tarp idėjos ir jos realizacijos yra dar ilgas kelias. Jai pritarė ir dizaineris Denis Orlenok, pelnęs daugiau nei 20 šalies ir tarptautinių apdovanojimų dizaino srityje, sakydamas, jog iš tiesų, svarbiausias dalykas šioje profesijoje yra praktika.

Motyvacija ir pagarba – raktas į bendrą sėkmę

Kalbant apie tai, kaip įmonėms sekasi bendradarbiauti su laisvai samdomu specialistu arba, kaip patys kūrybininkai motyvuoja save disciplinuotai veiklai, E. Mikulskienė pabrėžė kantrybės reikšmę. Kita vertus, jeigu produkto nepavyksta išvystyti per pusmetį – jo atsisakoma, įmonėje taikoma praktika pasidalino pašnekovė. Projekto „Dizaino sparnai“ mentorius Martynas Birškys, sukaupęs ilgametę darbo kūrybinėse agentūrose patirtį, sako tikintis teisingos kultūros įmonės viduje svarba, t.y. komandoje dirbantis dizaineris turi suvokti, koks svarbus jo atliekamas darbas. Pašnekovas dalinosi pavyzdžiu, kad motyvuoti darbuotojus padeda net ir paprasčiausia padėka techniniams dizaineriams, kurie daro nematomą, bet labai svarbų darbą. „Labai svarbu pagarba, nesvarbu ar dirbi su laisvai samdomu dizaineriu ar agentūroje“, – akcentavo ir diskusiją moderavusi Audronė Drungilaitė, Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro direktorė.

 Motyvuoti dizainerį ir pamatyti, kad jis padarė geresnį projektą nei iki šiol, pasak M. Birškio, yra didžiausia laimė. Savo ruožtu, darbas agentūroje dizainerį išmoko būti racionaliu. Tačiau, pašnekovo teigimu, jeigu žmogus yra nemotyvuotas, nesvarbu ar jis dirba komandoje ar yra laisvai samdomas, jeigu jam netinka užduotis – jis jausis prastai, jam bus sunku.

Darbas komandoje būtinybė

Ar jaunoji karta mato ateitį dirbant įmonėse ar svajoja būti laisvais samdomais dizaineriais? Denis Orlenok, turintis akademinės patirties aukštosiose mokyklose sako, kad apibendrintai kalbėti sudėtinga, nes visų jaunų žmonių lūkesčiai skirtingi. Jis įžvelgia bendrą tendenciją, jog visi būsimieji dizaineriai šiuo metu yra ugdomi kaip individualūs kūrėjai, o nemokomi bendradarbiauti bei dirbti komandoje. „Tai ypač svarbu dirbant prie projektų, apimančių keletą sričių, nes tu turi įsivaizduoti, kaip tai veiks, kaip tai bus parduodama, reikia turėti ir platesnį – holistinį – požiūrį“, – sako dizaineris. Jo teigimu, ruošiant jaunuosius specialistus jau bandoma kalbėti apie šią problemą ir pamažu pradedama dirbti grupėse, tačiau vis dar pagrindinis dėmesys ugdymo procese skiriamas individualumui ir per mažai – darbui komandoje. E. Mikulskienė papildė, kad kiekvienam dizaineriui būtų gerai padirbėti įmonėje ar gamyboje, ne tai leidžia suprasti patį procesą, tobulėti, o taip pat leidžia suprasti kas labiau patinka pačiam žmogui. Įgijus tokios patirties, verslininkės manymu, lengviau bus dirbti ir savarankiškai.

Tokiai minčiai pritarė ir D. Orlenok, pabrėždamas, kad dizaineriui labai svarbu patirti ir suprasti įmonės logiką, nes ji dažnai yra pagrįsta rinkodara, o tai reiškia, kad atlikti tyrimai, apibrėžtas poreikis dėl produktų, kurie turi atitikti rinkos poreikius. „Taip pat yra glaudus ryšys su finansiniais ištekliais, tai reiškia, kad produktai turi būti pagaminami greitai ir pagal poreikį. Negali per ilgai konceptualizuoti ir galvoti koks nuostabus produktas tai bus, nebent tai yra meno produktas arba „art-dizainas“, – teigė jis.

Savarankiška veikla: kada rizika priimtina?

Apčiuopti realybę, suprasti, kaip funkcionuoja rinka ir vyksta procesai įmonėse, būtų svarbu suvokti dar studijuojant, nes tai yra tikrovė, tačiau dažnai studijos ir tikrovė, deja, prasilenkia. „O tikrovė dažnai tokia, kad dizaineriai bando išgyventi, ieško socialinių garantijų“, – tęsė diskusiją A. Drungilaitė. Pasak jos, JAV 52 proc. laisvai samdomų dizainerių yra moterys, o vidutinis laisvai samdomo dizainerio amžius – 37 metai. Tad galbūt toks nepriklausomas darbas yra jau tam tikrą patirtį sukaupusių žmonių privilegija, nes jauniems žmonėms tai per daug rizikinga finansiškai, susirinkusiųjų klausė moderatorė. L. Ruškys pritarė, sakydamas, jog žvelgdamas atgal supranta, jog laisvai samdomo dizainerio duoną romantizavo. „Prieš akis mačiau tik kūrybinę laisvę ir tikrai neįvertinau tų visų nestabilumų, o būtent finansinių“, – neslepia jis. L. Ruškys pusiau juokais teigė, jog dirbdamas savarankiškai dizaineris turi būti bent keliose rolėse vienu metu: tiek kūrybininku, tiek pardavėju ir netgi kurjeriu. Tai, pasak jo, nėra paprasta, tad dirbant tokį darbą viduje turi būt labai stipriu, susiformavusiu žmogumi.

Agentūros suteikiama vertė dizaineriui ir užsakovui

Pastebima nauja tendencija, jog savarankiškai dirbantys dizaineriai jungiasi į mikroįmones. D. Orlenok pasidalino savo asmenine patirtimi, jog geriausi rezultatai, tiek kūrybos, tiek laiko prasme, buvo pasiekti dirbant ne vienam, o drauge su kolega, taip pat laisvai samdomu dizaineriu ir tai paskatino juos įkurti savo įmonę.

M. Birškys kalbėdamas apie tai, kodėl vienos įmonės kreipiasi į agentūras, o nesirenka laisvai samdomo dizainerio, pabrėžė kad agentūra, kaip kolektyvas, suteikia daugiau saugumo užsakovui, nes įvykus nenumatytiems atvejams, užsakymas vis tiek bus atliktas. Be to, didesnės įmonės renkasi dirbti su agentūromis, nes čia darbai gali būti išdalinti, atsižvelgiant į kiekvieno darbuotojo stipriąsias puses, o taip galiausiai sukuriamas geresnis produktas, akcentavo jis. E. Mikulskienė atskleidė, kad labiausiai paklausūs jų įmonės produktai buvo sukurti išvien su laisvai samdomais dizaineriais, keliaujant drauge per visą procesą nuo pirminės idėjos iki gaminio. Pasak verslininkės, kūrybinės laisvės dizaineriui jų įmonėje suteikiama išties daug, tačiau egzistuoja ir tam tikros sąlygos, kurių privalu laikytis.

Privaloma riba tarp darbo ir poilsio

Visi diskusijos dalyviai vienbalsiai sutiko, jog dirbant savarankiškai yra svarbu išlaikyti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. D. Orlenok pasidalino patarimu, kad kartais dizaineriui nuolat dirbančiam namuose padeda įvairios smulkmenos, pvz., skirtingų spalvų šlepetės, nes apsiavus kitas – prasideda asmeninis laikas.

M. Birškio teigimu, dizainas – tai tokia disciplina, kuri tiesiog neįmanoma be disciplinos. „Aiški užduotis ir laikas, per kurį reikia ją išspręsti, tad meno kartais lieka visai nedaug“, ­­– nustatytos tvarkos reikšmę pabrėžė jis.

Diskusijos pabaigoje jos dalyviai pasidalino patarimais jaunam dizaino kūrėjui, esančiam kryžkelėje ir nežinančiam laisvai samdomą ar darbą įmonėje rinktis:

„Pasitikėti intuicija, vidiniu jausmu ir žengti žingsnį nedvejojant“. M. Birškys

„Jauniems dizaineriams linkiu padirbėti gamyboje arba komandoje ir tik tada nuspręsti likti joje ar pradėti dirbti savarankiškai“. E. Mikulskienė

„Linkėčiau kritinio mąstymo ir empatijos, t.y. kiekviename žingsnyje klausti savęs ar to reikia jums ir žmogui, kuriam tai darote“. D. Orlenok

„Nepasiduodi aplinkos įtakai, ypač kai esi jaunas specialistas. Pažvelgti į save ir suprasti, o kas geriausia būtų pačiam: darbas komandoje, ar darbas vienam“. L. Ruškys

2022 rugsėjo 19 d.

Pagrindinis projekto „Dizaino sparnai“ tikslas – skatinti labai mažas, mažas ar vidutines įmones kurti ir diegti naujus dizaino spre...

2022 rugpjūčio 30 d.

Jau šį penktadienį, rugsėjo 2 d. projektas „Dizaino sparnai" keliauja į Birštoną, diskusijų festivalį „Būtent!". V...

2022 rugpjūčio 24 d.

Lietuvos kultūros taryba (LKT) dalyvauja diskusijų festivalyje „Būtent!“, kuris vyks rugsėjo 2-3 d. Vytauto parke, Birštone. LKT ka...